Lapuočių briketai

lapuociu-briketai

 Remiantis paskutinėmis prognozėmis ir šalies energetikų skaičiavimais, rezultatai rodo, kad šilumos gamybai naudojamas vietinis kuras, gaminamas iš biomasės, darosi vis patrauklesnis vartotojų tarpe. Tokia išlyga atsiranda drastiškai brangstant importuojam iškastiniam ir išgaunamam kurui.

Didesnį vartojimą lemia gana patraukli lapuočių briketų ir medžio granulių kaina, ypatingai atsižvelgiama į ekologiškas šio biokuro savybes.  Įvairūs alternatyvaus vietinio, kasmet atsinaujinančio, kuro ištekliai suteikia savotišką stabilumą šilumos rinkoje.

Lapuočių briketai šalyje gaminami iš medžio žaliavos, gaunamos iš Lietuvos miškų. Šalies miškuose didžiąją dalį užima lapuočių medžiai, mažesnėje dalyje vyrauja mišrūs lapuočių ir spygliuočių miškai, dar mažesnėje – spygliuočių miškai. Šalis patenka į mišriųjų miškų zoną, kurių augmenija priklauso nuo dirvos pobūdžio, drėgmės kiekio. Labai drėgnose vietose auga šlapgiriai, labai sausose vietose – šilai, o derlingose dirvose klesti lapuočiai ir mišrieji miškai – girios. Visi šitie miškai ir teikia briketų gamybai reikalingą žaliavą.

Lapuočių briketai gaminami iš visų šalies miškuose augančių lapuočių – uosių, beržų, alksnių, juodalksnių ir taip toliau. Gamybai naudojamos tik grynos pjuvenos arba drožlės. Pagamintas produktas puikiai tinka kūrenti katilinėse šildymo katiluose, krosnyse, židiniuose. Tokie ekologiški briketai, pagaminti be medžio klijų ir įvairių priemaišų, naudojami ne vien šilumai išgauti, tinka ir maistui ruošti, gali būti naudojami šašlykinėse, kepsninėse, griliuose. Populiariausi ir labiausiai perkami yra RUF arba plytos formos lapuočių briketai.

Tokia forma išgaunama labai dideliame karštyje, iš lentpjūvėse likusių gerai išvalytų ir išdžiovintų,  lapuočių pjuvenų presu formuojant briketus. Gamybos metu iš pjuvenų masės išspaudžiami oro tarpai, todėl vėliau degdamas kuras išskiria visą energiją. Presai būna aukšto slėgio, gamybos metu briketams suspausti naudojamas didelis karštis, nenaudojama jokių cheminių priemaišų ir rišamųjų medžiagų.

Briketų formavimui plytos forma pasirinkta neatsitiktinai, tokios formos ir dydžio gaminami  todėl, kad juos būtų patogu sukrauti ir sandėliuoti. Po gamybos proceso, lapuočių briketai yra atvėsinami ir kurį laiką sandėliuojami, po to sufasuojami nedideliais maišais nuo 10 iki 30 kilogramų. Tokios pakuotės lapuočių briketų labai lengvai transportuojamos, visiškai nedulka ir nepalieka šiukšlių.

Lapuočių medžių pjuvenų briketai kaina pirkėjų neatbaido. Lapuočių briketų kainos visoje šalyje nesiskiria arba skiriasi nežymiai. Tarkim briketai Kaune ir lapuočių pjuvenų briketai Vilniuje kainuoja 550 – 580 litų už vienos tonos paletę.

Nors lapuočių briketų kaina daugmaž vienoda visuose miestuose, kaina nėra vienintelis rodiklis, padedantis išsirinkti kurą šildymo sezonui. Lyginant lapuočių briketų kaloringumo savybes su kitomis kuro rūšimis, pavyzdžiui medienos malkomis, išgaunamas šilumos kiekis ženkliai skiriasi. Neapdorotas medienos kuras lyginant su lapuočių briketais kurui, turi nepalyginamai daugiau drėgmės, kuro malkų tankis žymiai mažesnis, todėl jie pasižymi mažesne šilumine verte.

Viena tona lapuočių briketų atstoja net 4 kubinius metrus kūrenimui skirtų malkų, kurių drėgnumas ne didesnis nei 20 procentų. Tuo metu lapuočių briketų drėgnumas neviršija 6 procentų, todėl kainos ir išgaunamos šilumos kiekio atžvilgiu briketai naudingesni. Kitais atžvilgiais lapuočių briketai taip pat pralenkia kietąjį kurą. Jie beveik neišskiria jokių kenksmingų medžiagų, arba jų išskiriamas kiekis yra labai mažas, pavyzdžiui išmetamas sieros kiekis yra tik 0,05 procento. Deginamo neapdoroto kietojo kuro išmetamas sieros kiekis yra didesnis keletą kartų.

Taip pat gerokai didesnis ir išskiriamų dūmų bei suodžių kiekis. Atsižvelgiant į šiuos pačius svarbiausius rodiklius, pasidaro aišku, kad šildymui geriau rinktis lapuočių kuro briketus nei neapdorotą lapuočių medieną kurui.